Žmogus ir jo poreikiai. Esamos socioekonominės sistemos (kapitalizmo) spragos ir įdomi alternatyva jai

Nuotrauka: thebanker.com nuotr.

Autorius: Vidmantas Rutkauskas

136

3

2018-05-05 09:00:00

Visuomenė laiminga tiek, kiek laimingi jos individai.

Žmogus jaučiasi tuo laimingesnis, kuo pilniau gali patenkinti savo esminius poreikius. Individų poreikius ir jų sąsajas su laime tyrė daug mokslininkų.

Vienas jų – iškilus JAV psichiatras, psichoterapeutas, psichologas Abraham Maslow  (19081970). Minėtas mokslininkas yra vienas iš humanistinės psichologijos pradininkų, savo tyrimais padėjusių pagrindus praeito amžiaus pabaigoje susiformavusiai pozityviajai psichologijai, labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius, sukūręs žmogaus poreikių piramidę (žiūrėkite paveiksle), nepraradusią aktualumo ir mūsų dienomis.   Kiekvienas mūsų siekia pilnaverčio ir laimingo gyvenimo.

 

Abraham Maslow (1908-1970)

Daugiausia dėmesio A. Maslow skyrė aukščiausiam piramidės poreikiui, tai yra savęs aktualizavimo (savirealizacijos, saviraiškos) poreikiui.

  1. Maslow žmogaus poreikių piramidė

Mokslininkas teigė, jog labai sunku siekti aukštesnių poreikių, kol nepatenkinti arba blogai tenkinami žemesnėse piramidės pakopose esantys esminiai žmogaus poreikiai. Paprasčiau tariant, individą sudėtinga motyvuoti našiam darbui, jei jis negali patenkinti savo fiziologinių poreikių ar jaučia  grėsmę (fizinę, psichologinę, ekonominę). Dažnam neliks tokiu atveju nei noro, nei jėgų jokiai savirealizacijai. A. Maslow taip pat manė, jog aukščiausias savirealizacijos poreikis yra toks pat stiprus kaip ir poreikis valgyti arba kvėpuoti ir žmogus nesijaučia laimingu, jei netenkina šio poreikio. Skirtingi žmonės pagal savo individualias stiprybes (talentus, polinkius, pasirengimą) realizuoja save skirtingais būdais, tai yra tampa: darbininkais, verslininkais, menininkais, mokslininkais… Anot A. Maslow, žmogui būtina save realizuoti, jei jis nori būti laimingas. Mokslininkas teigia, jog kaskart, priimdamas sprendimą, žmogus renkasi mažiausiai tarp dviejų galimybių: žengti žingsnį pirmyn – link savęs realizavimo arba žengti žingsnį atgal – į savotišką saugumo (esamų, susikurtų, artimiausių galimybių) zoną. Kuo dažniau praleidžiama galimybė žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas susidaro tarp to, kuo žmogus yra ir kuo norėjo tapti. Didelis skirtumas turi neigiamas pasekmes, nes kelia liūdesį, savigraužą, pavydą, nerimą, depresiją, agresiją… Nemalonių minčių apie praleistas galimybes vengimas žmones daro pasyviais, priklausomais nuo televizijos, interneto, alkoholio, narkotikų… bet ko, kas leidžia pamiršti prarastus šansus. Net ir be tyrimų aišku, jog žmogus jaučiasi prastai, jei jo kasdienė veikla yra priešinga ar tiesiog nutolusi nuo mėgstamos srities. Visuomenė laiminga tiek, kiek laimingi jos individai.

  1. Maslow teigia, jog žmonės, realizuodami save, yra pajėgūs sumažinti minėtą skirtumą ir tapti laimingesniais. Tačiau tikrai ne visi tam turi realias galimybes. Nepasiturintiems žmonėms yra sudėtinga pradėti verslą, siekti paklausios specialybės, kelti kvalifikaciją ar panašiai, jei nepasiseka gauti valstybės, įvairių fondų ar privačių asmenų paramos. Svajonės atidedamos neribotam laikui, nes materialinė situacija verčia dirbti net nemėgstamą, nekvalifikuotą darbą (kartais kelis), nepaliekantį jėgų nei ką nors keisti, nei save atrasti. Socialiai sumaniems ir sveikiems, išgalintiems susimokėti už mokslą ar studijuojantiems nemokamai, studijas ir darbą pavyksta suderinti, bet dėl to kartais kenčia studijų kokybė. Be to, tikrai ne visų sveikatos rezervai ir pasirinktos studijos leidžia patempti viską vienu metu. Asmeninių lėšų stoka tampa kliūtimi siekiant savirealizacijos. Valstybė galėtų palengvinti piliečių savirealizaciją, jei apmokėtų visų specialybių studijas pažangiems studentams, tačiau turtuoliams ir jų saistomai renkamai valdžiai tai ne itin rūpi, be to – mažiau konkurentų pačių palikuoniams.
straysheppas
Font Resize
www.000webhost.com